Visų rūšių medžio pjuvenų „RUF“ tipo briketai yra labai panašios išvaizdos, jei lygintume tarpusavyje jų formą ir spalvą. Tačiau ženkliai skiriasi pagal

• - Šilumingumą.Vienas iš pagrindinių biokuro kokybę apibrėžiančių rodiklių yra jo šilumingumas, t.y. šilumos kiekis, kuris išsiskiria sudeginus vieną kilogramą šio kuro.
• - Kaloringumą. Tai skaičius, kuris nurodo, kiek energijos išskirs vienas kilogramas tam tikro kuro. Šiam skaičiavimui naudojamas masės vienetas yra kcal/kg. Rečiau išgaunamo šilumos kiekio apskaičiavimui naudojamas kitas vienetas – mega džaulis. Kuo didesnis kaloringumas, tuo daugiau degdamas kuras išskiria šilumos į aplinką. Kaloringumas daugiausiai priklauso nuo drėgnumo. Kuo didesnis drėgnumas, tuo mažesnis kaloringumas, ir atvirkščiai.
• - liekančių pelenų kiekį. Likutis, susidarantis kurui sudegus, vadinamas pelenais. Kuro peleningumas priklauso nuo mineralinių medžiagų, esančių kuro masėje arba patenkančių į kurą jį ruošiant, transportuojant bei sandėliuojant. Kuro peleningumas ir pelenų savybės turi didelės įtakos katilų eksploatavimui. Esant dideliam kuro peleningumui greičiau užnešami katilo konvektyviniai paviršiai ir todėl mažėja katilo efektyvumas. Esant žemai temperatūrai pelenai pradeda lydytis, sudarydami šlakus, padidėja kietų nuogulų susiformavimo galimybė, dėl to sutrikdomas normalus ardyno (pelenų grotelių) funkcionavimas. Kuo daugiau pelenų, tuo prastesnis kuras. (Pvz.: akmens ir rudosios anglies peleningumas yra net iki 45%, durpių - iki 30%). Didelis kuro peleningumas taip pat bei išmetamų dulkių kiekius;
• - pagal  santykinį drėgnumą (drėgnį). Drėgnumas- tai vandens kiekis kure. Paprastai drėgmės kiekis kure svyruoja plačiose ribose: žievėje ji sudaro apie 60%, pjuvenose – apie 55%, šviežiai nukirstoje medienoje – apie 50-60%, miško kirtimo atliekose – apie 35-50%, malkose – apie 20-25%, medienos granulėse ir pjuvenų briketuose – apie 4-10%. Esant dideliam drėgnumui, kurą sunkiau uždegti, mažesnis jo šilumingumas, nes kure esančiam vandens kiekiui išgarinti suvartojama dalis degimo metu išsiskyrusios šilumos. Deginant drėgną kurą, krinta katilo temperatūra, blogėja šilumos mainai. Kuo daugiau drėgmės, tuo išskiriamas į aplinką šilumos kiekis yra mažesnis, o degdami  jie labiau rūksta ir skleidžia nemalonų kvapą, todėl ir labiau apneša katilo bei kamino sieneles. To pasekoje vėliau reikia skirti daugiau dėmesio ir laiko jų priežiūrai. Žinoma, tai kartu ir papildomos išlaidos. Štai kodėl vienas iš svarbiausių kietojo biokuro kokybės parametrų yra jame esantis drėgmės kiekis.

Skirtingų rūšių briketų, malkų, akmens anglies charakteristikos lentelė:

Briketų rūšis	Drėgnumas	Peleningumas	Kaloringumas
Saulėgrąžų lukštų	8%	10%	4700- 6300 kcal/kg
Ąžuolinių	7.5%	1%	6200 kcal/kg
Uosinių	8%	0,5%	4900 kcal/kg
Beržinių	8%	0.34 - 1.5%	4600-4800 kcal/kg
Mišrių lapuočių (ne kietmedžio)	8%	2%	4200- 4700 kcal/kg
Spygliuočių/lapuočių	8%	0,5 - 1,5%	4000- 4500 kcal/kg
Šiaudų	8%	5%	4200 kcal/kg
Linų spalių	6-12%	1,5- 5%	4200- 5200 kcal/kg
Durpių	19.8%	4.4%- 19.5%	3180- 4600 kcal/kg
Malkos	14-25%	1%	1500- 2500 kcal/kg
Akmens anglis	4-14%	2-45%	5000-7000 kcal/kg

 

 Ekonomiškiausia rinktis tokius briketus, kurių kainos ir išskiriamos šilumos kiekis yra optimaliausias.